Šeštadienis

Šį rytą prisiminiau kas yra šeštadienis ir kodėl būtent šie rytmečiai man mieliausi. Gali keltis (beveik) kada patinka, su chalatu slampinėti, pasidaryti kavos garuojantį puodelį, prisėsti prie kompiuterio, perversti įprastinius skaitalus, žvelgti pro langą, kur šį rytą ištiko nepaprastas vaizdas, papasakoti nenumanau kaip, dangus kairėn nusvirusios pasagos forma išlinkusiais debesimis ir trejetas oro balionių, patį rytą. Apskritai Vilniaus rytai man mistiškai gražūs. Gal, kad niekad neteko gyventi taip aukštai, kad matyčiau toliau kiemo krašto, o dabar atsiveria pusė miesto. Kaskart jis būna kitoks. Tarsi net pavyktų įvardinti jo nuotaiką. Tarsi pasitiktum kas rytą pabundantį žmogų, kas rytą kitokį nei vakar. Džiaugsmas atrasti.
Taigi ir šiandien pernelyg įsimėgavau, nespėjau į autobusą, bet niekur nepavėlavau. Grįždama namo nusprendžiau įgyvendinti jau išsiilgtą saldumynų troškimą - pagaminom vienintelį kukliomis mūsų sąlygomis įmanomą pyragą - Tinginį, su mažais nuotykiais ir improvizacija, tačiau rezultatas nepaprastas, aišku, daugiau skonio nei grožio atžvilgiu. Saulei dar nenusileidus išbėgau tirti galimų trasų, gera išsikrauti. Žodžiu, šiandien įvykdžiau beveik viską, apie ką svajojau per savaitę, betrūktų tik jaukiai įsitaisius, lengvai plepant sužaisti šachmatais, man priklauso vienas kitas revanšas :)