Mano istorijos šaltiniai
Paskutiniu metu esu užsidegusi popierinių nuotraukų gamyba, tačiau supratau, kad lygiai toks pat svarbus dalykas yra imtis atvirkštinio proceso ir sukelti į kompiuterį senas protėvių fotografijas. Taip jau yra kad jos turi savybę nykti ir blukti, taigi reikia verkiant jas išsaugoti. Mano seniausių nuotraukų lobiai kol kas guli pas prosenelę lentynose kitam mieste, reikės nuvykti artimiausiu metu. Tačiau prisiminiau turinti savo giminės knygą, ir netgi CD formatu ir ten yra gana nemažai senų nuotraukų. Taigi susikėliau jas į savo skaitmeninę saugyklą (ačiū Tomai už pagalbą) ir dabar labai džiaugiuosi. Senos nespalvotos nuotraukos man tikresnės už skaitmenines, visai nesvarbu, kad žmonės ten specialiai pozuoja ir ilgai nejuda idant kadras butų gražus, tačiau dėl to, kad tuomet fotografavimasis nebuvo kasdienybė, nuotraukos ypatingesnės. Anksčiau jau rašiau, kad norėčiau turėti įdomių, daug pasiekusių, ar tiesiog savo asmeninę nuostabią istoriją turinčių giminaičių. Tai jų dar neatradau,