Evaldas Ignatavičius

* * *
keistas amatas
rašyti eilėraščius
sapnuojas vergų galeros
prėskas prakaitas
kurį gėriau
irklu plakdamas alkaną jūrą
rauda sukąsta tarp dantų
kurią kirčiavo
rimbas ant mano nugaros
o po tūkstančio metų išskaitė
mylimosios pirštai

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Jogurtas su Bulgariška nata

Kai aš buvau Bulgarijoj... taip viskas buvo puiku, tačiau itin mane sužavėjo bulgarų racione vyraujantis rūgštokas jogurtas ir sūris. Man, kaip pieno produktų prisiekusiai gerbėjai, tai buvo atradimas. Tradicinėje virtuvėje baltas bulgariškas sūris yra labai gausiai naudojamas. Nors ir yra specifiškai rūgštus ir sūrus. Jogurtas labai panašus, tik švelnesnis, ne toks sūrus, ir sveikas sveikas. Kaip aš buvau juo sužavėta.. Savaitę pagyvenusi bulgarišku jogurtu (dėl kurio, kaip mane tikino vietiniai, yra pamišę japonai) grįžus į Lietuvą ėmiau bandyti visus natūralius jogurtus, kuriuos galima rasti parduotuvių lentynose. Reikalavimai, kad jogurtas būtų sveikas ir "bulgariško" skonio. Nesisekė... iki šiandien! Kai mažiausiai tikiesi nutinka kas nors gero. Rimi prekybos centre aptikau natūralaus Alpenrose jogurto , kuris taip pat kaip ir bulgariškasis turi L. acidophilus ir bifido bakterijų. Taigi, iki parduotuvių lentynose pasirodys tikrasis bulgariškas jogurtas, šis yra puiki a...
Skaityti daugiau

Apie tuos, kurie neturi bėdų

Tiesa ta, kad psichologai neturi bėdų. Jų motyvacija darbams, studijoms, bendravimui niekad neatslūgsta, o jei taip nutinka, jie akimirksniu ją pasikelia. Visus kylančius klausimus, nerimastingas mintis ar stresą jie išsprendžia jiems dar nespėjus pasirodyti, o jei psichologas itin talentingas tai jo tokios nesėkmės, kaip problemos ar sunkumai, vidiniai prieštaravimai niekad nekamuos. Jie stabilūs, jų niekad neištinka emociniai svyravimai, viskas jų gyvenime plaukia paaiškinama ir nesudėtinga tvarka. Juk jie nelyg kokie pateptieji... Ir visiems aplinkiniams svarbu nepamiršti nuolat priminti šią tiesą kiekvienam susirūpinusiam (būsimam/esamam) psichologui, juk gal jis ne tą kelią pasirinko, jei nėra toks koks turi būti. Jei tiesa yra ši - aš diletantė. Ir nuoširdžiai nusivylusi tais, kurie šia klejone tiki. Juk būdamas toks tobulas, kiaurai visus matydamas esi toks vienišas. Kad kasdien verčiau jau užsimerkti ir žaisti drauge su visais.
Skaityti daugiau

Sąmonė?

Nežinau kodėl niekad neatkreipiau dėmesio kiek dažnai ir kokiam kontekste VU mes minėjom sąmonę. Psichologijos istorijoje, asmenybės teorijose, pažinimo dalykuose turbūt per kokį nors įvadą ir su kalbos/mąstymo teorijom galėjo pasitaikyti. Na jeigu buvo per mažai (nors aš tokio trūkumo anei kiek nejutau) tai dabar sąmonės studijos yra mano pagrindinis specialybinis blokas. Visą savaitę kas rytą nepatikliai klausau, koks mechanicistinis, zombiškas ir nuo esmės atitrūkęs yra kognityvinis požiūris psichologijoje ir vis dar abejoju šiandien dėstytojo išsakytu teiginiu, neva psichologijos mokslas dabar iš funkcionalistinės/kognityvinės pakopos peržengė į sąmonės studijas: sferą kur tiriamas subjektyvus vidinis patyrimas..? Kada, kur? Pastaruoju metu vis tyrinėju pasaulio universitetuose plėtojamas psichologijos kryptis: sąmonė nėra tas labai jaudinantis diskusijų objektas, kol kas. Filosofinėje kryptyje gal situacija ir kita, bet šito aš nežinau. Visgi Skövde universitete sąmonė yra viena i...
Skaityti daugiau