Jag gillar resor

Girdžiu kaip kažkur koridoriuje šūkauja italė, ne kad ji kažką norėtų prisišaukti ar išbarti, tiesiog ji taip nuolatos šneka. Ir visad turi pasitelkti fantaziją, jeigu nori suprasti, apie ką ji kalba, ar ko tavęs prašo. O aš savo puikiajam kamabarėly sėdžiu, klausau švediško džiazo ir ilsiuosi. Neseniai grįžau iš šokių, taip maloniai pavargusi, taip kad atsikelti nuo kėdės jėgų nebėr. Vakar vakare irgi panašiai, tik nuovargis kitas buvo - po kelioninis, ir užsitęsęs snaudulys po miego autobuse. Buvo taip šilta ir lijo lietus...

Šį savaitgalį keliavau, taip ir reikia leisti savaitgalius, sau pasakiau. Šeštadienį su krikščioniais iš universiteto važiavom apžiūrėti XIIIa. Varnhem vienuolyno, kurio ten iš tiesų nebėra, tik likusi didžiulė graži bažnyčia ir kontūrai pastatų, kuriuose gyveno vienuoliai. Graži vieta. Istorijos truputį papasakojo moterėlė mus pavedžiojusi. Keletas dalykų apie tą vienuolyną man pasirodė gana įdomūs. Vienuolyne buvo dviejų rūšių vienuoliai: darbininkai ir maldininkai. Apie 200 pirmųjų gyveno vienoje pastatų komplekso pusėje, miegojo visi vienam kambaryje. Jie dirbdavo viską, augino ir gamino maistą, statė, taisė ir pan. tačiau neturėjo teisės ir galimybės skaityti, rašyti anei to mokytis. 80 maldininkų priešingai nieko nedirbo, skaitė, rašė, mokė vaikus ir atliko apeigas bažnyčioje. Vienuoliai negalėjo niekada kalbėti balsiai, tam jie turėjo ženklų sistemą kaip kurtieji, leista buvo tik lotyniškai giedoti. Pagrinde jie buvo vegetarai, mėsą valgydavo jeigu susirgdavo. Turėjo vandentiekį iš kalnų, vanduo ateidavo į virtuvę, praustuvus rankoms, netgi tualetai su vandeniu buvo, tam laikui labai prašmatnu ir pažangu. 

O paskui traukėm į barbecue prie krioklio. Graži ta Švedija ir mūsų apylinkės. Nežinau ar visur taip, bet turbūt kitur gal ir dar puikiau, visko aplinkui yra: kalnelių ir uolų, ežerų, krioklių, miškų... Žmonės gražiai įsikūrę, spalvoti nameliai. Aš kartais imu įsivaizduoti visus švediškų pasakų veikėjus, madikes ir ronjas lakstančias aplink obuoliais aplipusius medžius soduose, ir žąsys mūsų Boulogner parke tos pačios kuriom Nilsas skraidė. Man patinka šita aplinka, net ir tai, kad miestas mažutis. Ir barbecue niekad lig šiol taip dažnai nedalyvavau. Švedai skrudina net saldainius, zefyriukus, šie visai nieko ir guminukus, kurie jau truputį keistas variantas. Kita vertus, kepinti guminukai skanesni, už nekepintus, paprastai aš jų nevalgau. Apskritai, ką bekepsi barbecue pats procesas yra smagus, bent jau man. Tikiuosi iki šalčiui ateinant dar kokį vieną kitą spėsim susirengti.

Sekmadienį nemokama kelionė į Jönkoping. Pasirodo tai buvo projektas, kurio dėka mūsų kuratoriai mus išvežė į Ikea. Esminis punktas kurį turėjome padaryti - pamatyti gamtos. Iš tiesų tai buvo juokinga, kiek daug mes tos gamtos pamatėm. Valanda prie ežero, pasivaikščiojom takeliu ir pastovėjom po medžiais, lijo lietus. Valanda mieste - radom saldainių parduotuvę, pamatėm kareivių paradą ir dar truputį ežero. Tada trys valandos pamatyti Ikea.. Labai per daug. Ne tokia ji baisiai didelė, ir ne tiek mums visko reikėjo ten. Tai praleidom daug laiko besišlaistydami tiesiog bet kur, kitose gretimose parduotuvėse, kol 5 val. jos užsidarė. Tada grįžom į autobusą ir miegojom, visą kelią iki namų. 

Kita žygis:  aš viena kelyje Skövde - Stockholm (penkios valandos greitam įspūdžio pagavimui, reikia išsirinkti ką ten pamatyti) - Bremen. Gero man kelio.