Miesto mechanizmas

Pirmadienį supratau, kad E. turėjo pagrindo piktintis Kauno miestu ir abejoti jo miestiškumu. Pati susidūriau su bėda, kai neatvažiuoja du iš eilės troleibusai ir tada tenka rinktis kažkurį kitą neoptimalų variantą, skubėti ir mąstyti ne apie ką nors naudingo, o apie tai, kaip čia nesugriovus visos dienos plano pavėlavimu į Kaunas - Vilnius autobusą.. Tokia miesto organizacija bloga. Kaip galima pasitikėti miestu, kuris yra nepunktualus?
Aš tyčia neatskirsiu miesto nuo viešojo transporto ar visų kitų mieste esančių dalykų, kurie vyksta ar tiesiog būva. Taip todėl, nes miestas turi būti darni ir tiksli sistema, jis turi veikti kaip mechanizmas. Miestas yra fonas, kuriame kuriasi idėjos, gyvenimai ir ryšiai, jis turi būti paklusnus ir suvaldomas, net nesu tikra ar norėčiau jog miestas būtų netikėtas, tik ne tas miestas kuriame gyvenu, ir tik ne savo sistemine dalimi. Svetimieji dažniausiai stebina, žavi ir būna spontaniški, kaip nors netikėti, tačiau iš savo miesto aš tikiuosi patikimumo, ir tik malonių staigmenų. Miestas kuriame gyvenu, turi būti optimaliai suderintas, harmoningas tiek, kiek gali toks būti, tikslus mechanizmas, kiek galima organiškesnis. Svarbiausia miestas neturi trukdyti. Jis neturi atitraukti minčių kažkokias trukdžiais, tokiais kaip neatvažiuojantys troleibusai. Tada gali kurti laisvai ir mėgautis miestu, kaip bendrininku.
Gyvenimas mieste tuo ir ypatingas, kad vienaip ar kitaip tampi jo dalimi ir jis yra šalia tavęs arba tu esi jame kaip fone, kuriame gali save atskleisti ir išreikšti. Miestas turi būti nuolankus bendrininkas, kuris savo punktualumu, santūrumu, įvairove ir tempu išlaisvina nuo bereikalingo nerimo dėl laiko, patikimumo ir organizuotumo. Kad galėtum improvizuoti turi žinoti taisykles, jos turi būti tiek aiškios ir paprastos, kad praktiškai nejaučiamos ir nemąstomos. Mieste šis leitmotyvas turėtų įsipinti kaip būtina sąlyga, tada jame galima kurti ir improvizuoti. Svarbiausia, kad tokiu bendrininku galima pasitikėti.