Wait for me


Neseniai pasirodė naujas Moby albumas "Wait for me".
Šį kartą jis pažįstamas, atpažįstamas, galbūt kiek nuspėjamas, melancholiškas. Klausydama galiu įsivaizduoti save važiuojančią traukiniu ar autobusu nežinia kur. Dar man labai nesunku su šia muzika užmigti, arba ilgai vakaroti. Ji tokia neįpareigojanti, neperša jokių idėjų, normų ar nuomonių, nors ir nuspalvina viska lengvu liūdesio prieskoniu. Tačiau tai miestiška muzika, ilgai apšviestų gatvių ir mąstančių praeivių.
Žinoma, kartais albumas atrodo šiek tiek girdėtas. Kai kurie motyvai primena "18" ar "Play". Na ir šiaip pirmas įspūdis, jog skambesys nėra radikaliai naujas, greičiau tai ta pati vystoma linijinė nuotaika, tačiau kartu ir labai skirtingas, nes ankstesniuose albumuose (neskaitant ambient) ji buvo epizodiška, šį kartą sutelkta ir išpildyta. Dar kartą pasitvirtina idėja, jog albumus reikia klausyti kaip vientisus kūrinius, kad pastebėti skirtumus.
Rekomenduoju.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Knygų iššūkis 2013