Dvi aš ir keksiukai
Esu atitrūkusi šį savaitgalį. Taip, kad ką nors veikdama, nesu tame visa, nors ir tuo momentu atrodo, kad esu tikra tame, bet kartu ir nelabai aišku kurgi iš tiesų norėčiau būti ir kur klysta mintys, tarsi niekur. Norisi tada pripildyti save naujų idėjų, ko nors naujo naujo, kažko, ko aš dar nežinau, kas mane džiugintų ir stebintų. Bet svarbiausia neveikti nieko atsakingo.
Savaitgalyje Palemone mano užduotis manau pavyko, tačiau per tą laiką kiek kartų aš norėjau namo... Nors ir buvau tuo momentu visa kiek galėjau tame ką kalbu ir veikiu, savo užduotyse, bet viską darė tarsi atskirta tam ar kitam darbui aš, kuri žino ką jai reikia daryti, o ta aš kuri neatlikinėjo užduočių vis kartojo: namo, ramybės ir šlaistėsi kažkur. Minutėlę jos susitiko prie marių, Palemono kiemuose, ir tada užplūdo nevaldomas ilgesys, iki kol jos vėl išsiskyrė.
Grįžusi supratau, kad man trūksta miego ir jėgų kokiems rimtiems mąstymo darbams, ir žinoma laiko kurį norėčiau jiems skirti ir imtis nuoširdžiai, už tai man reikėjo veikti ką nors nauja.
Nusprendžiau pagaliau išbandyti keksiukų kepimą. Nuėjau į parduotuvę ir nusipirkau formeles. Kalbėjau kalbėjau kokį mėnesį, kad pirksiu, reikia mesti išvis šitą įprotį, ilgai planuoti ir nutempinėti įgyvendinimą daugybės dalykų... Taigi keksiukai. Pasirinkau paprastą receptą, be jokių įpatingų priedų, nes pirma reikėjo išbandyti, kaip išvis veikia keksiukų tešla :)
KAKAVINIAI KEKSIUKAI (15 keksiukų)
Skanu nepaprastai :)
Pats kepimo procesas buvo kaip tik tai, ko vakar vakarą man reikėjo, raminantis, jaukus, ir kitiems džiaugsmo ir man.
Savaitgalyje Palemone mano užduotis manau pavyko, tačiau per tą laiką kiek kartų aš norėjau namo... Nors ir buvau tuo momentu visa kiek galėjau tame ką kalbu ir veikiu, savo užduotyse, bet viską darė tarsi atskirta tam ar kitam darbui aš, kuri žino ką jai reikia daryti, o ta aš kuri neatlikinėjo užduočių vis kartojo: namo, ramybės ir šlaistėsi kažkur. Minutėlę jos susitiko prie marių, Palemono kiemuose, ir tada užplūdo nevaldomas ilgesys, iki kol jos vėl išsiskyrė.
Grįžusi supratau, kad man trūksta miego ir jėgų kokiems rimtiems mąstymo darbams, ir žinoma laiko kurį norėčiau jiems skirti ir imtis nuoširdžiai, už tai man reikėjo veikti ką nors nauja.
Nusprendžiau pagaliau išbandyti keksiukų kepimą. Nuėjau į parduotuvę ir nusipirkau formeles. Kalbėjau kalbėjau kokį mėnesį, kad pirksiu, reikia mesti išvis šitą įprotį, ilgai planuoti ir nutempinėti įgyvendinimą daugybės dalykų... Taigi keksiukai. Pasirinkau paprastą receptą, be jokių įpatingų priedų, nes pirma reikėjo išbandyti, kaip išvis veikia keksiukų tešla :)
KAKAVINIAI KEKSIUKAI (15 keksiukų)
- 200 g. sviesto
- 250 g. cukraus
- 3 kiaušiniai
- 200 ml. pieno
- 20g. kakavos
- 250 g. miltų
- 1,5 a.š. kepimo miltelių
Skanu nepaprastai :)
Pats kepimo procesas buvo kaip tik tai, ko vakar vakarą man reikėjo, raminantis, jaukus, ir kitiems džiaugsmo ir man.
Komentarai