Utopija


Perskaičiau T. Moro "Utopiją". Baisiai ilgai tai truko... kiek ten puslapių, šimtas? :D Sudėtinga man buvo rimtai prisėsti ir paskaityti, bet pagaliau.
Visai neįdomus stilius, labai formalus, tiesiog nupasakotas tobulos valstybės modelis. Aišku, esmė yra idėjose, tačiau man toks braižas trukdė skaityti. O idėja labai tiksliai pavadinta utopija. Viskas tobula, visi lygūs, pinigai ir turtai reikšmės neturi, įstatymų veik nėra, nes visi turi labai išugdytą pagarbą vieni kitiems ir tradicijoms, bei visa sistema yra tokia gera ir visus vienodai aprūpinanti, kad nekyla noras tam priešintis. Būtent ši detalė visame paveiksle yra labai nereali. Įspūdis, kad arba tie žmonės turėtų būti itin aukštos savimonės, arba jie visai jos neturėtų ir tiesiog darytų tai, ką jiems pasakytų esant gera.
Tobula valstybės valdymo sistema - kiekvienas įneša savo indėlį į bendrą katilą ir yra vienodai kaip visi aprūpinamas. Laikomasi tradicijų ir apeliuojama į sažinę bei savigarbą, kas sulaiko nuo tvarkos pažeidinėjimų, tačiau pagal idėją neturėtų kilti noras taip elgtis, nes viskas yra labai nuostabu. Viena miela detalė - auksas, perlai ir visokie kitokie lobiai laikomi visiškai nevertingais ir duodami žaisti vaikams, kurie augdami turi suvokti, kaip tai nereikšminga ir juos mesti; ir naudojami vergų grandinėms gaminti... Kad ir kaip tobulai tais senais laikasi buvo mąstyta, tačiau vergija tai jau tikrai nepažangus dalykas, nors ir sakoma, kad vergais buvo rūpinamasi pakankamai gerai, tik skiriami sunkūs darbai ir visuotinė nepagarba, tačiau man tai vistiek kertasi su tobula valstybe ir visuomene.
Šiaip visa ši socialistinė sistema man nepatinka. Aš nemanau, kad tai galėtų būti tobuliausias modelis, net ir tokioje labai nuolankioje visuomenėje, kuri aprašoma. Visų pirma ten nesudaromos sąlygos visiems siekti ko jie nori: kiekvienas turi dirbti naudingą darbą, auginti gyvulius, arti žemę, būti vežikas ar pan. ir turi nuo savo darbo šiek tiek laisvo laiko, kurį gali skirti mokymuisi ar kam tik nori, tačiau nevertinamas sąmoningas siekimas būti šventiku, mokslininku ar valstybės valdytoju. Tai nieko blogo, kad visi yra naudingi, tačiau tai joks kūrybiškumas ir nieko tame, kas vestų į ką nors naują, tiek žmogui(kai jis atrada naujų dalykų apie save, per savo veiklą), tiek pasauliui, visuomenei(kai vyksta pažanga). Veik visai neegzistuoja unikalumas ar išskirtinumas, visi gyventojai vilki vienodais drabužiais, ir atlieka tai kas jiems priskirta, nuo savęs ne ką pridėdami, kaip tiktai gerai atlikdami. Aš už kūrybišką pažangą, kad ir kur ji galėtų vesti, štai tarkim to tinkamam panaudojimui, būtų galima sutelkti išpuoselėtą visuomenės samoningumą, o ne atiduoti šiai nuostabiai visuomenei monotonišką, sustingusią tvarką. Ir su šeimomis labai įdomi filosofija: pas ką daugiau vaikų juos paima ir atiduoda tiem, pas ką mažiau... na žodžiu ten viskas taip labai tobula, kad net neįdomu.
Aš tikriausiai labiau jau mėgstu realų pasaulį, blogai besitvarkantį ir su kokios nors (etinės, tautinės, pilietinės etc.) savimonės stokojančia visuomene, bet jis bent jau įvairus, ir į šimtą puslapių nesutalpinamas.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ketvirtas savaitgalis Švedijoje

Scones

Apie tuos, kurie neturi bėdų