Nepatogus kinas

Man patinka kino festivaliai, ypač jeigu spėju susiruošti ir ką nors pažiūrėti. Žinau kad geriausias dalykas buvo skandinavų filmai, kartą Žilinske, ir dabar Nepatogus kinas. Išties, kai nors šiek tiek pavėluoji, sėdėti pirmose eilėse taip žemai, užvertus galvą tikrai ne itin patogu. O filmai taiklūs. Labiausiai sudomino trys: "Iš įsitikinimo", "Belfasto merginos" ir "Tiltas virš Vadžio". Šių filmų problemos pasirodė tikrai svarbios šiandienos atseit civilizuotame pasaulyje.
"Iš įsitikinimo" pasakoja apie abortų įteisinimą Portugalijoje. Man ši tema aktuali. Buvo labai netikėta atrasti, kad krikščionių pozicijos atstovai visame pasaulyje kalba tą patį, netgi visai vienodom frazėmis. Kaip alternatyvą siūlo burtis maldos grupėse, parapijose ir motinų pagalbos centruose, kur atseit turėtų būti sukuriamos visos reikiamos sąlygos vaikui gimti. Man tokia versija nepasirodė teisingiausia, tai atrodė nelyg forsavimas. Moteris ateina į tą pagalbos centrą verkdama, nes vyras ją muša, ji jau turi rodos penkis vaikus ir laukiasi dar vieno, bet abortai draudžiami, o konsultantė šaltu tonu pasako, kad įmanoma tik gimdyti ir ne kitaip, ir pataria melstis. Tačiau man labai patiko kita barikadų pusė, jai atstovavo gydytojai, ir būtent tai, kad abortų įteisinimo siekė gydytojai man pasirodė labai teisinga. Jų argumentai buvo paremti tikrais dalykais, nuolat vykstančiu nelegaliu vaistų platinimu, kurių besiimančios moterys labai rizikuoja, ir kitais pavyzdžiais, kurie parodė, jog draudimas tik sukelia baimę būti teisiškai nubaustai, tačiau verčia ieškoti kitų, nepatikimų ir nelegalių būdų pasielgti taip kaip mano esant geriausia. Nenuostabu, kad jie laimėjo. Po šio filmo per pertrauką virė diskusijos.
"Belfasto merginos" - istorija apie dvi aires merginas: protestantę ir katalikę. Kaip žinia Airijoje šių tikybų santykiai aštrūs. Merginos pasakoja, kaip katalikai ir protestantai vaikšto tik savo gatvių pusėmis, skirtingai šukuojasi ir rengiasi, palaiko skirtingas futbolo komantas ir pan. Tačiau jos abi pamilsta priešingų tradicijų vaikinus. Kyla problema, kiap kurti šeimą, visur girdėti istorijos apie mišrias poras, ir kaip niekinami jų namai, bei keliama grėsmė gyvybei. Tačiau svarbu sugebėti žengti žingsnį. Gražus to pavyzdys buvo pabaiga, kai katalikė mergina su protestantu vaikinu išėjo kartu pasivaikščioti viena gatvės puse, svarstydami kas gi jiems galėtų nutikti. Ir kaip visa tai yra beprasmiška. Ši konfrontacija išties atrodo visai necivilizuota ir labai tiko temai. Draugė nusistebėjo, kad dar tokių dalykų esama.
"Tiltas virš Vadžio" - žingsnis į žydų ir arabų nesutarimų sprendimą. Įkuriama dvikalbė žydų ir arabų vaikų mokykla. Vaikai mokomi gerbti vini kitų tradicijas, tikėjimą. Tačiau tokie dalykai kaip istorija, kam iš tiesų priklauso Izraelio žemė, ir kas yra nuskriausti: ar išvaryti arabai, ar šimtmečius tėvynės neturėję žydai, sukelia problemų, nes sunku pasakyti kurie buvo teisūs, neįžeidžiant kitų. Tėvai nerimauja, kad vaikai užaugs ir eis vini kitų žudyti, arba praras savo tautinę, religinę savimonę, taps panašūs vieni į kitus. O vaikai susidraugauja, jie perima vieni kitų vertybes, jie jaučia atsakomybę už savo tautų padarytas klaidas, kalba apie ateitį suvokdami, kad užaugę galbūt turės eiti į armiją ir vieni kitus pulti, tačiau nemato tape prasmės. Toks suvokimas labai skaidriai ir paprastai atskleidė ir šių konfliktų beprasmiškumą. Tačiau filmo gale rašė, kad po kurio laiko mokyklą ėmė lankyti dar dvigubai daugiau vaikų. Akivaizdu, kad tėvai augindami savo vaikus kaip priešus ir kuria nesibaigiantį vaidą, tokie bandymai atrasti vieniem kitus - žingsnis iš užburto rato.

Geras projektas.